- smalkus
- 1 smalkùs, -ì adj. (4) DŽ, NdŽ; BzF173, Kos53, LsB263, L
1. priėjęs smalkių: Smalkì gryčia Ds. Šiandien pirtis buvo labai smalkì Jž. Šitokioj smalkiõj pirkioj tuoj gali apsirgt galva Trgn.
smalkù n. Plš, Švnč, Trgn, Lel, Rm: Mūsų gryčioj visada smalkù – reikia pečius taisyt Slm. Lipk nuo pečiaus, mat kaip smalkù – galvą sugaus Pnd.2. smarkus, aitrus (apie kvapą): Smalkùs kvapas Mrc. Smalkus oras prš. Jie (ajerai) skleidžia smalkų kvapą, norėdami priminti, kad dabar vasara I.Simon. Smalkus tvaikas jiemdviem priešais atgarėjo LC1886,39.smal̃kiai adv.: Nulyti berželiai smalkiai kvepia Mrc.
Dictionary of the Lithuanian Language.